My photo presented in a Woman in M.E. III exhibition

~Through the eyes of a child~
~Vaiko akimis~

This photo was presented in a project/exhibition “Woman in M.E.III”. It represents a beautiful, strong woman, tender mom, unique personality I am honored to be friends with. After she gave birth to her wonderful son, her sight got worse, to a minimum because of the diabetes she had since she was 8. Now, as she says, she learned to do the things she never did when she had a good sight – play the piano, dance, write songs, see things differently. And I believe this is a God gift. I admire her poetry, songs and they make me feel more things which are not obvious.

The EYES on her arms – her son’s eyes, they actually are her eyes now..

The SONG in the back is Slumber Song, by Schumann 1941, which I “accidentally” found to give this picture a mood – peace, comfort, grateful motherhood. (https://www.youtube.com/watch?v=XFrierI1Aiw)
Just one of her songs is here: https://www.facebook.com/photo.php?v=628073727241996&set=vb.100001181236362&type=2&theater and you can find more on her FB page

The NAME for this picture was given by Severina’s son – Aidas! He is almost 7. I didn’t name it myself on purpose. It was a feeling I could not describe looking at this picture but Aidas did a great job here! He is incredible, have a look at his own song here: https://www.facebook.com/photo.php?v=792340620778095&set=vb.100000064921362&type=2&theater

About Woman in M.E.III: https://www.facebook.com/Project.W.in.Me?ref=ts&fref=ts
video:
https://www.youtube.com/watch?v=Au79fOifvo4&feature=youtu.be
Photos from Woman in M.E.III exhibition:
https://www.facebook.com/media/set/?set=a.637009106383522.1073741834.450954688322299&type=1
A big thanks to Margarita who made it possible 

Other posts about Severina:
** https://amoophoto.wordpress.com/2013/11/09/the-strongest-person-i-know/
**…mano vaikystės draugė – viena iš dvyniu, su ja pažįstamos nuo darželio laikų, kartu laukėmės, aš antro, ji pirmo vaiko.. …ji susirgo cukriniu diabetu. Nepaisant gydytojų nepalankios nuomonės, ji net nesvarstė, ar gimdys ar ne. lki šiol jai Aidas – didžiausia Dievo dovana. Ji nuolat sakydavo – ‘gyvenu viena karta, todėl reikia džiaugtis šia akimirka ir gailėtis to, ko dar nepadariau’. Ji visuomet buvo linksma, pasitikinti savimi, graži mergina.
Po gimdymo iš tikrųjų jos sveikata ėme sparčiai blogėti, ypač rega. Jai atliko kelias operacijas..buvo momentai, kai ji galvojo, kad niekada nebematys..Ačiū Dievui, šiandien dienai ji šiek tiek mato, tačiau didžiai visų nuostabai, po sunkaus periodo, ji ėme kurti muziką ir dainuoti! Žinau, kad nuo vaikystes kurdavo nerealius eilėraščius, tačiau kai išgirdau jos dainas, abstulbau. Beje, jipradėjo ir šokti ir daryti daug dalykų, kurių nedarė regėdama. Bet didžiausias stebuklas buvo, kai ji dalyvaudama vienoje aklųjų ir neregių stovykloje, prisėdusi prie seno fortepijono ėme groti..nematydama!
Aš verkiau kai klausiausi..nes tai buvo tiesiog nesuvokiama, ji niekad negrojo ir nedainavo anksčiau..
Na iš tiesų, ji gal savo istoriją plačiau ir tiksliau aprašytu..
šiai dienai, ji man, bene, stipriausia pažįstama moteris ir mama, jos sūnus – nerealus vaikas.. ji puikus pavyzdys kiekvienai verkšlenančiai dėl smulkmenų moteriai…na, man ji tiesiog stebuklas – Severina.

© Ausra Marcinkus Photography 2014

This is just a FRAGMENT. You can find the whole picture HERE

fragment

Advertisements